Jūsų sveikata – klvk.lt

klvk.lt tai portalas, kuriame rasite viską apie grožį bei sveikatą. Ekspertų nuomonės, produktų apžvalga ir rekomendacijos, gydymo namuose būdai bei praktiški patarimai – visa tai vienoje vietoje. Užsukite jau dabar!

Riebalai – kulinarinio produktų apdorojimo pagrindas

Riebalai – kulinarinio produktų apdorojimo pagrindas


Yra žinoma, jog paruošto maisto kokybė pirmiausia priklauso nuo to, kokie naudojami riebalai ir nuo to, kaip jie naudojami. Tačiau išanalizavus tai, ką įrodinėja ir pagrindžia žymiausi dietologai natūropatai, nesunku prieiti išvados, jog apskritai jokių riebalų nereikia apdoroti aukšta temperatūra. Riebalai labai reikalingi žmogui – juk tai energijos šaltinis. Bet aukštoje temperatūroje (maždaug 200° keptuvėje) bet kokie riebalai (ne išimtis ir augaliniai) suyra ir virsta kenksmingais junginiais (akroleinas ir kt.), nuodingais ir pavojingais sveikatai. Natūraliai kyla klausimas: ,,O kodėl mes dar gyvi?“ – O todėl, – atsako gydytojai, – kad gamta apdovanojo žmones tokiu ištvermingu ir tvirtu organu kaip kepenys… Bet kiek dešimtmečių jos gali gelbėti organizmą nuo gyvybei pavojingų nuodų, juk jos atlieka kitas svarbias funkcijas, bet jų jau nebegali atlikti taip gerai, kaip norėtų. Jogai prilygina kepenis darbiniam arkliui, kuris traukia savo našta iki pabaigos, kol žūsta paskutinė ląstelė.

Pagal tai, kokios juose vyrauja riebiosios rūgštys, riebalus galima suskirstyti į dvi grupes – prisotintieji ir neprisotintieji riebalai. Prisotintieji – gyvulinės kilmės riebalai. Visi žino, kokie pavojingi produktai, kuriuose yra daug cholesterino (,,chole“-tulžis, ,,sterol“-riebus), t. y. daugiausia prisotintų, kietų riebalų https://lt.wikipedia.org/wiki/Efedrinas. Pats savaime cholesterinas nekenksmingas, jis reikalingas daugeliui gyvybiškai svarbių procesų. Organizmas gamina jį kaip ,,papildoma kurą“, jeigu jo prireiktų. Tačiau raciono perkrovimas gyvuliniais riebalais, o kai dar maži fiziniai krūviai, baigiasi tuo, kad arterijų sieneles nusėda į vašką panašios cholesterino datelytės. P. Bregas sako, kad aterosklerozė atsiranda ne senstant, o netaisyklingai maitinantis. Pavojingi organizmui ir hidrogenizuoti bei sintetiniai riebalai (įvairiausi margarinai, kulinariniai taukai), kurie gali būti laikomi šaldytuvuose vos ne 10 metų. Jie neapkarsta, nes jų neveikia deguonis. Tai „užbalzamuoti“ produktai, kurie nesilydo net veikiami žmogaus kūno šilumos.

Kurie riebalai yra kenksmingi?

Jungtinėse Valstijose ir visose civilizuotose šalyse prisotintų riebalų vartojama labai daug, nemalonumų per juos irgi daug, ypač širdžiai ir kraujagyslėms, Rytuose daugiau vartojama neprisotintų riebalų. Mitybos specialistai įspėja, jog labai kenksmingi rafinuoti aliejai, kurie dažniausiai gaunami su įvairių cheminių medžiagų priedais. Nerafinuotą aliejų iš plastmasinių butelių, vos tik juos atidarius, reikia perpilti į stiklinį indą, nes, reaguodama su oru, plastmasė oksiduojasi ir tos medžiagos patenka į aliejų.

Gryną sviestą galima gauti išlydžius jį nedideliame kiekyje vandens lt.wikipedia.org. 30 minučių pavirinus ant mažos ugnies, į paviršių išplaukia grynojo sviesto plėvelė, kurią lengva nugraibyti. Visos priemaišos lieka vandenyje. Iš 1 kg sviesto galima gauti maždaug pusę kg lydyto, kuris nedideliais kiekiais tinka įvairiems patiekalams ruošti. Ką nors kepant ant tokio sviesto, nėra aitrių juodų dūmų ir nuodegų.

Gydytojai natūropatai dažnai kalba apie tai, jog virtas maistas tarsi aptepa žarnyno, be kita ko, storosios ir tiesiosios žarnų, sieneles. Šlakai sunkiai beprasibrauna pro susidariusį siaurą plyšį. Tuo tarpu kai kurie storosios žarnos ruožai yra susiję ypatinga sistema su įvairiais organais (širdimi, plaučiais, inkstais ir kt.). Gamta išmintingai patvarkė: eidamos pro storąją žarną, maisto atliekos skatina gyvybiškai svarbių organizmo centrų veiklą. Todėl storosios žarnos sienelių „,užteršimas“ daro didelę žalą visiems kūno organams, jau nekalbant apie organizmo nuodijimą neišsiskyrusiais šlakais, išmatų akmenimis, kurie kartais užkemša žarnų kišenes ir užsilaiko ten dešimtmečiais. N. V. Vokeris vienoje savo knygų pateikia nuotraukų, kuriose parodyti žmonių, mirusių nuo įvairiausių ligų, storosios žarnos pjūviai. Matyti nedidelis plyšelis užsigulėjusių ekskrementų centre lt.wikipedia.org. Apie tai rašė ir kitas amerikiečių gydytojas-Makferinas.

Tik žalia ląsteliena gali išvalyti, išskobti žarnyno sieneles

Todėl daktaras Bregas ir pataria po paros badavimo (neilgas, bet vis dėlto poilsis visiems virškinimo organams, vadinasi, ir visoms organizmo sistemoms) pirmiausia suvalgyti žalių salotų – stambių sutarkuotų morkų, burokėlių, kopūstų, obuolių su citrinų ar apelsinų sultimis (bet ne su aliejumi).

Verdant, kepant, troškinant sunaikinama dauguma vertingų, biologiškai aktyvių organinių medžiagų ir vitaminų, labai reikalingų organizmui. 70- 80% savo uždarbio jūs sunaikinate ugnyje, – sako žalio maisto valgytojai, kreipdamiesi į tuos, kurie valgo virtą maistą. Fermentai, be kurių neįmanoma gerai įsisavinti maisto, 47° temperatūroje tampa inertiški, o 57° temperatūroje – žūsta. Taigi virtas maistas ilgiau virškinamas, o manoma, kad atvirkščiai (pavyzdžiui, troškinti kopūstai virškinami 4-4,5 val., o žali-2-2,5 val.). Mėsos, žuvies baltymai verdant sukreši, pasidaro sunkiai virškinami, todėl jų tenka suvalgyti daugiau, norint patenkinti organizmo poreikį, o tai nereikalingas krūvis visiems organams. Sutrinka rūgščių-šarmų lygsvara, o rūgšties pertekliui neutralizuoti organizmui reikia užtektinai kalcio ir fosforo. Priešingu atveju susilpnėja kaulų audiniai, kaulai pasidaro trapūs, genda dantys.

Rate this post