Jūsų sveikata – klvk.lt

klvk.lt tai portalas, kuriame rasite viską apie grožį bei sveikatą. Ekspertų nuomonės, produktų apžvalga ir rekomendacijos, gydymo namuose būdai bei praktiški patarimai – visa tai vienoje vietoje. Užsukite jau dabar!

Skaidulinės maisto medžiagos

Skaidulinės maisto medžiagos


1960 m. britų chirurgas Dr. Denis Burkittas paskelbė tyrinėjimų, kuriuose dalyvavo Afrikos kaimų gyventojai, duomenis. Jų valgomuose maisto produktuose skaidulų buvo žymiai daugiau nei europiečių ir amerikiečių dietose. Afrikiečiai daug mažiau sirgo storosios žarnos vėžiu, taip pat žymiai rečiau pasitaikydavo vidurių užkietėjimų, divertikulitų, venų išsiplėtimų, rečiau sergama hemorojumi ir vainikinių arterijų ligomis. Po to, 1970 m. Burkittas kartu su kolegomis paskelbė duomenis, įrodančius, kad daug skaidulų turintis maistas apsaugo nuo įvairių virškinamojo trakto ir kitų ligų. Per kelis metus visi susižavėjo dietinėmis skaidulomis.

Pasirodė straipsnių, reklaminių puslapių ir gausybė valgių gaminimo knygų apie skaidulinių maisto medžiagų privalumus ir kaip pagausinti jų maiste. Dešimtajame dešimtmetyje skaidulos labai išpopuliarėjo savo teigiamomis savybėmis. Pradėta galvoti, jog jas vartojant galima išgelbėti gyvybę. Tačiau problema lieka neišspręsta, nepaisant visų tyrinėjimų ir juos lydinčių keisčiausių tvirtinimų. Jūs gi liekate su savo apmąstymais – kiek skaidulinių medžiagų reikėtų suvartoti ir kokius produktus turėtumėte pirkti.

Kviečiai ar avižos?

Esmė ta, kad skaidulinės maisto medžiagos būna dvejopos ir jų abiejų vaidmuo skirtingas. Netirpios skaidulos – kviečiuose, rugiuose, vaisiuose ir daržovėse – nesuvirškinamos. Jos * sugeria vandenį ir keliaudamos žarnynu išlieka beveik nepakitusios. Netirpios skaidulos pagreitina maisto slinkimą žarnynu ir padeda apsisaugoti nuo vidurių užkietėjimo bei hemorojaus lt.wikipedia.org. Laikoma, kad jos taip pat sumažina karcinogeninių medžiagų atsiradimą žarnyne.

Tirpios skaidulos – avižose, džiovintose pupose, žirniuose, miežiuose, o pektino pavidalu ir daugumoje daržovių bei kai kuriuose vaisiuose – yra suskaidomos ir todėl nepasižymi tokia vertinga netirpių skaidulų savybe kaip išburkimas. Prieš suskildamos, jos sugeria vandenį ir sudaro į žele panašią masę. Dėl šių neįprastų savybių tirpios skaidulos sulėtina maisto medžiagų pasisavinimą. Vadinasi gliukozė patenka į kraują lėčiau ir išlygina cukraus koncentraciją kraujyje – ir tai gera žinia sergantiems cukriniu diabetu. Tačiau atrodo, kad pats reikšmingiausias tirpių skaidulų privalumas – jų poveikis cholesteroliui. Tyrinėjimai rodo, kad tirpios skaidulos patikimai mažina „blogojo“ cholesterolio koncentraciją kraujyje ir nedaro ryškesnio poveikio „gerajam“ cholesteroliui.

Kaip vartoti skaidulines maisto medžiagas?

Užuot skaitę jums išsamią paskaitą apie tai, kad sveika valgyti daugiau skaidulų turinti maistą, mes norėtume tiesiog patarti valgyti daugiau rupių miltų duonos, dribsnių, šviežių vaisių ir daržovių. Siūlytume patiems pasinerti į nemažėjantį literatūros ta tema srautą ir nuspręsti, kokias skaidulines medžiagas jums reikėtų vartoti ir kiek jų suvartoti.

Siūlome nieko staiga nekeisti. Jei iš karto padauginsite skaidulų, galite pajusti, kad jūsų pilvas yra prikimštas ar išpampęs, – o galite būti priverstas ir skubiai nulėkti į tualetą. Dėl didelio maistinių skaidulų kiekio gali pakisti organizmo gebėjimas pasisavinti tokias svarbias mineralines medžiagas kaip kalcį, geležį ir varį. Todėl neskubėkite, mokykitės iš klaidų ir surasite, kokios skaidulinės medžiagos ir koks jų kiekis pagerins jūsų dietą ir sustiprins sveikatą.

Rate this post